Antradienis, 23 liepos, 2024

Panika: kada nerimas tampa nebekontroliuojamas

Panika – tai staiga apimanti intensyvi baimė, kuri sukelia ne tik psichologines, bet ir fizines reakcijas. Nors trumpalaikis nerimas yra natūrali žmogaus reakcija į stresą ar pavojų, panikos atveju šis jausmas tampa nebevaldomas ir neproporcingas situacijai, paralyžiuodamas gebėjimą racionaliai mąstyti ir veikti.

Panika pasireiškia ne tik nerimu

Panika pasireiškia ne tik psichologiniais, bet ir ryškiais fiziniais simptomais, kurie dažnai klaidingai palaikomi kitų ligų požymiais, dar labiau sustiprindami baimę ir paniką.

Širdies plakimo padažnėjimas ir skausmas krūtinėje: Šie simptomai neretai gąsdina žmones, nes gali būti palaikyti širdies smūgio požymiais. Tačiau dažniausiai yra susiję su adrenalino išsiskyrimu ir kraujospūdžio padidėjimu.

Dusulys ir hiperventiliacija: Greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas sukelia deguonies perteklių organizme, o tai dar labiau sustiprina nerimą, nes organizmas interpretuoja tai kaip pavojaus signalą.

Svaigulys ir galvos skausmas: Dėl padažnėjusio kvėpavimo ir kraujospūdžio pokyčių smegenys negauna pakankamai deguonies, o tai gali sukelti svaigulį, galvos skausmą ir net alpimą.

Pykinimas ir virškinimo sutrikimai: Stresas ir nerimas dažnai paveikia virškinimo sistemą, sukeldami pykinimą, vėmimą, viduriavimą ar pilvo skausmą, nes organizmas nukreipia energiją į kovą arba bėgimą, o ne virškinimą.

Drebulys ir prakaitavimas: Tai natūrali organizmo reakcija į stresą, padedanti atvėsinti kūną ir pasiruošti galimam pavojui. Tačiau panikos atveju šie simptomai yra neproporcingi situacijai ir gali dar labiau sustiprinti baimę.

Būtinybė bėgti ar slėptis: Panikos metu žmogus gali jausti nekontroliuojamą norą pabėgti iš situacijos arba rasti saugią vietą pasislėpti. Tokiu būdu organizmas interpretuoja situaciją kaip pavojingą gyvybei, net jei realaus pavojaus nėra.

Panikos atakos – baimės viršūnė

Panikos priepuolis, dar vadinamas panikos ataka, yra staigus ir intensyvus panikos epizodas, trunkantis nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Šios atakos metu žmogus patiria visus aukščiau išvardintus simptomus, o baimė pasiekia aukščiausią tašką, sukeldama jausmą, kad tuoj įvyks kažkas baisaus, pavyzdžiui, širdies smūgis, alpimas ar net mirtis.

Panikos atakos dažnai kyla netikėtai, be jokios aiškios priežasties, ir gali būti labai bauginančios, todėl žmonės pradeda vengti situacijų, kuriose, jų manymu, gali įvykti panikos ataka, o tai dar labiau apriboja jų gyvenimą.

Panika gali kilti dėl įvairių priežasčių: nuo genetikos iki traumų

Panikos priežasčių spektras yra platus ir apima tiek biologinius, tiek psichologinius veiksnius, kurie sąveikauja tarpusavyje, todėl sunku nustatyti vieną konkrečią priežastį.

Genetika: Tyrimai rodo, kad polinkis į nerimą ir paniką gali būti paveldimas. Tačiau tai nereiškia, kad visi, turintys šį polinkį, patirs panikos atakas.

Smegenų chemija: Neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir noradrenalinas, disbalansas gali padidinti jautrumą stresui ir nerimui. Todėl net ir nedideli sunkumai gali sukelti stiprią reakciją.

Traumos ir stresiniai įvykiai: Patirtos traumos, netektys ar ilgalaikis stresas gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (PTSS). Jo vienas iš simptomų yra panikos atakos.

Kofeinas ir stimuliatoriai: Šios medžiagos gali sukelti širdies plakimo padažnėjimą ir nerimą, o tai gali išprovokuoti panikos ataką. Tai pasitaiko ypač tiems žmonėms, kurie yra linkę į nerimą.

Socialinė fobija ir agorafobija: Šie nerimo sutrikimai dažnai lydimi panikos atakų, nes žmonės bijo būti vertinami ar atsidurti situacijoje, iš kurios sunku pabėgti.

Kaip įveikti paniką?

Panikos įveikimas reikalauja laiko, pastangų ir dažnai profesionalios pagalbos. Štai keletas strategijų, kurios gali padėti:

Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra veiksminga panikos gydymo forma, padedanti pakeisti neigiamus mąstymo modelius, išmokti atpažinti ir valdyti nerimą, bei palaipsniui susidurti su baimę keliančiomis situacijomis.

Vaistai: Antidepresantai ir nerimą mažinantys vaistai gali padėti sumažinti panikos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tačiau jie turėtų būti vartojami tik gydytojo nurodymu ir kartu su psichoterapija.

Relaksacijos technikos: Giliųjų kvėpavimo pratimai, joga, meditacija ir raumenų atpalaidavimas gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, aktyvuodami parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už ramybę ir atsipalaidavimą.

Sveika gyvensena: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas yra svarbūs veiksniai, padedantys palaikyti gerą psichinę sveikatą. Jie stiprina organizmo atsparumą stresui ir gerina nuotaiką.

Venkite kofeino ir alkoholio: Šios medžiagos gali pabloginti panikos simptomus ir sukelti nerimą, todėl rekomenduojama jų vengti arba vartoti saikingai.

Panika gali būti bauginanti ir sekinanti patirtis, tačiau svarbu žinoti, kad ji yra įveikiama. Kreipdamiesi pagalbos į specialistus ir taikydami tinkamas strategijas, galite susigrąžinti kontrolę ir gyventi pilnavertį gyvenimą be baimės ir nerimo.

 

Panašūs straipsniai

Rekomenduojame