Nerimas – tai būsena, kurią daugelis iš mūsų esame patyrę. Širdies plakimas, dusulys, neramios mintys – tai tik keletas simptomų, kurie lydi šį nemalonų jausmą. Tačiau kas yra nerimas iš tikrųjų ir kodėl jis tapo toks dažnas šiuolaikinėje visuomenėje?
Nerimas: kas tai?
Nerimas – tai natūrali žmogaus reakcija į stresą ar pavojų. Jis padeda mums mobilizuotis ir pasiruošti iššūkiams, skatindamas mus imtis veiksmų, siekiant išvengti grėsmės arba ją įveikti. Pavyzdžiui, nerimas prieš egzaminą gali paskatinti mus daugiau mokytis ir geriau pasiruošti. Tačiau kai nerimas tampa pernelyg stiprus ar dažnas, jis gali trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tapti rimta problema, neleidžiančia mums normaliai funkcionuoti darbe, mokykloje ar asmeniniuose santykiuose.
Nerimo sutrikimai yra vieni dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų pasaulyje. Jie gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip:
Generalizuotas nerimo sutrikimas (GAS): nuolatinis ir per didelis nerimas dėl įvairių gyvenimo sričių, tokių kaip darbas, sveikata, finansai ar santykiai.
Panikos sutrikimas: pasikartojantys ir netikėti panikos priepuoliai, kuriuos lydi intensyvi baimė, fiziniai simptomai ir baimė prarasti kontrolę.
Socialinis nerimo sutrikimas: stipri baimė būti įvertintam neigiamai ar pažemintam socialinėse situacijose.
Specifinės fobijos: intensyvi ir iracionali baimė konkrečių objektų ar situacijų, tokių kaip vorai, aukštis ar skraidymas.
Nerimo priežastys: kodėl nerimaujame?
Nerimo priežastys gali būti įvairios ir sudėtingos. Genetika, smegenų chemijos pokyčiai, asmenybė, gyvenimo įvykiai ir aplinka – visa tai gali prisidėti prie nerimo vystymosi.
Genetika: tyrimai rodo, kad nerimo sutrikimai gali būti paveldimi. Jei jūsų šeimoje yra buvę nerimo sutrikimų atvejų, jums gali būti didesnė rizika juos išsivystyti.
Smegenų chemija: nerimas gali būti susijęs su tam tikrų neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir GABA, disbalansu smegenyse.
Asmenybė: žmonės, turintys tam tikrų asmenybės bruožų, tokių kaip perfekcionizmas, neurotiškumas ar polinkis į negatyvų mąstymą, gali būti labiau linkę į nerimą.
Gyvenimo įvykiai: traumuojantys ar stresiniai įvykiai, tokie kaip netektis, skyrybos, darbo praradimas ar liga, gali sukelti nerimą.
Aplinka: nuolatinis stresas darbe, mokykloje ar asmeniniuose santykiuose taip pat gali prisidėti prie nerimo vystymosi.
Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis informacijos srautas, socialiniai tinklai ir lūkesčiai taip pat gali būti reikšmingi nerimo veiksniai. Nuolatinis palyginimas su kitais, baimė praleisti svarbią informaciją ar įvykį, socialinis spaudimas – visa tai gali sukelti ir sustiprinti nerimą.
Nerimo simptomai: kaip atpažinti nerimą?
Nerimas gali pasireikšti įvairiais fiziniais ir psichologiniais simptomais. Dažniausiai pasitaikantys fiziniai simptomai yra:
- Širdies plakimas
- Dusulys
- Galvos skausmas
- Raumenų įtampa
- Nuovargis
- Nemiga
- Virškinimo sutrikimai
Psichologiniai simptomai gali būti:
- Neramumas
- Dirglumas
- Sunkumai susikaupti
- Baimė
- Panika
- Neigiamos mintys
- Nuolatinis rūpestis
Svarbu pažymėti, kad nerimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus ir nerimo sutrikimo tipo.
Kaip gydomas nerimas?
Nerimas yra gydomas sutrikimas. Yra įvairių gydymo būdų, kurie gali padėti žmonėms įveikti nerimą ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Psichoterapija:
Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda žmonėms atpažinti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius, kurie sukelia ir palaiko nerimą.
Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT): moko žmones priimti savo mintis ir jausmus, užuot su jais kovojus, ir gyventi pagal savo vertybes.
Vaistai:
Antidepresantai: gali padėti subalansuoti smegenų chemines medžiagas ir sumažinti nerimą.
Anksiolitikai: gali būti naudojami trumpalaikiam nerimo simptomų palengvinimui.
Kiti būdai:
Relaksacijos technikos: tokios kaip gilus kvėpavimas, meditacija ar joga, gali padėti sumažinti nerimą ir stresą.
Fizinis aktyvumas: reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą.
Sveika mityba: subalansuota mityba gali suteikti organizmui reikalingų maistinių medžiagų ir energijos, o tai gali padėti geriau valdyti stresą ir nerimą.
Miegas: pakankamas miegas yra būtinas gerai psichinei ir fizinei sveikatai, o miego trūkumas gali sustiprinti nerimą.
Kaip padėti sau ir kitiems įveikti nerimą?
Jei jaučiate nerimą, svarbu kreiptis pagalbos. Pasikalbėkite su savo gydytoju, psichiatru ar psichologu. Jie gali padėti jums nustatyti nerimo priežastį ir parinkti tinkamiausią gydymą.
Taip pat galite padėti sau ir kitiems, mokydamiesi atpažinti nerimo simptomus, praktikuodami relaksacijos technikas, palaikydami sveiką gyvenimo būdą ir vengdami streso. Jei pastebite, kad jūsų artimas žmogus kenčia nuo nerimo, parodykite jam savo palaikymą, išklausykite jį ir paskatinkite kreiptis pagalbos.
Nerimas yra rimta problema, tačiau ji yra įveikiama. Su tinkama pagalba ir palaikymu galite išmokti valdyti jį ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
