Ar žinojote, kad periodontitas yra viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų pasaulyje, kuria serga apie 40 proc. gyventojų? Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Net 75 proc. žmonių, vyresnių nei 35 metai, jau serga periodonto ligomis, o beveik pusė 18 metų jaunuolių turi šios ligos požymių.
Periodontitas yra ypač klastingas todėl, kad dažniausiai vystosi be skausmo ir „tyliai” progresuoja. Dėl šios priežasties daugelis žmonių net nežino, kad serga, kol liga nepasiekia pažengusios stadijos. Negydomas periodontitas gali sukelti dantų netekimą ir kitas rimtas sveikatos problemas. Dar labiau neramina tai, kad periodontitas didina COVID-19 infekcijos komplikacijų išsivystymo riziką.
Pagrindinės periodontito priežastys ir rizikos veiksniai
Periodontitas vystosi dėl kelių svarbių priežasčių, kurios dažnai veikia kartu. Norėdami sėkmingai sustabdyti šią ligą, turime suprasti jos atsiradimo mechanizmus ir veiksnius, didinančius riziką susirgti.
Bakterinės apnašos ir dantų akmenys
Pagrindinė periodontito priežastis – ant dantų ir aplink dantenas besikaupiančios bakterinės apnašos. Tai lipni, bespalvė bakterijų plėvelė, kuri natūraliai formuojasi ant dantų paviršiaus. Burnos ertmėje gyvena apie 600 rūšių bakterijų. Didžioji jų dalis sveikatai nepavojinga, tačiau kai kurios gali sukelti uždegimą.
Kai apnašos nepašalinamos reguliariai valant dantis šepetėliu ir siūlu, jos mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis. Šie akmenys yra šiurkštūs ir porėti, todėl sudaro palankesnes sąlygas bakterinėms apnašoms kauptis. Dėl to tarp danties ir dantenų atsiranda tarpelis – vadinamoji periodonto kišenė, kurioje dauginasi patogeninės bakterijos ir sukelia uždegimą.
Nenuvalytos apnašos sukelia dantenų uždegimą (gingivitą), kuris vėliau gali progresuoti į periodontitą, kai uždegimas išplinta ir į dantį laikančius audinius. Todėl reguliarus ir kruopštus dantų valymas yra vienas svarbiausių žingsnių norint išvengti šios ligos.
Rūkymas, diabetas ir kitos sisteminės ligos
Rūkymas yra vienas didžiausių periodontito rizikos veiksnių. Rūkantieji turi 2-3 kartus didesnę riziką susirgti periodontitu nei nerūkantieji. Tyrimai rodo, kad rūkymas skatina greitesnį dantų apnašų ir akmenų formavimąsi, trikdo kraujotaką burnos ertmėje ir slopina imuninę sistemą.
Rūkymas taip pat lėtina žaizdų gijimą, todėl rūkaliams pažeisti audiniai sunkiau atsinaujina. Nikotinas greitai absorbuojamas į gilesnius burnos gleivinės sluoksnius ir toksiškai veikia periodonto raištį ir fibroblastus.
Cukrinis diabetas yra kitas svarbus rizikos veiksnys. Diabetu sergantys pacientai turi maždaug tris kartus didesnę riziką susirgti periodontitu. Tačiau egzistuoja dvikryptis ryšys – nekontroliuojamas periodontitas taip pat didina cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Verta paminėti, kad tik pusė diabetu sergančių pacientų žino, jog jie serga ir periodontitu.
Genetinis polinkis ir imuninės sistemos įtaka
Genetiniai veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį periodontito išsivystymui. Žmonės, turintys genetinį polinkį, turi didesnę riziką susirgti periodontitu, net ir laikantis tinkamos burnos higienos.
Tam tikri genai gali turėti įtakos organizmo imuninio atsako stiprumui į bakterines infekcijas burnos ertmėje. Kiekvieno žmogaus imuninė sistema skirtingai reaguoja į bakterinę bioplėvelę – išskiriami specialūs baltymai, kurie pažeidžia ne tik patogenines bakterijas, bet ir dantį žandikaulio kaule palaikančias struktūras.
Žmonėms, kurių imuninis atsakas silpnesnis, periodontitas gali progresuoti greičiau ir sukelti rimtesnes formas. Taip pat svarbu žinoti, kad jei šeimoje yra sergančių dantenų ligomis, tikimybė susirgti periodontitu ženkliai padidėja.
Periodontito simptomai, kurių negalima ignoruoti
Periodontito požymiai dažnai vystosi lėtai ir neskausmingai, todėl daug žmonių nepastebėdami pradinių simptomų praranda galimybę pradėti gydymą anksčiau. Svarbu žinoti, kokius ženklus stebėti ir kada kreiptis į specialistą.
Dantenų uždegimas ir kraujavimas
Pirmasis periodontito ženklas – dantenų uždegimas, pasireiškiantis paraudimu ir patinimu. Sveikos dantenos yra šviesiai rožinės spalvos, tačiau užsidegusios jos tampa ryškiai raudonos ar net violetinės. Uždegimas prasideda dantenose, vėliau išplinta ir pažeidžia dantį supančius audinius.
Vienas aiškiausių požymių – dantenų kraujavimas valantis dantis šepetėliu ar naudojant tarpdančių siūlą. Tai signalas, jog burnoje kaupiasi bakterijų sankaupų. Svarbu paminėti, kad periodonto ligos dažniausiai yra neskausmingos pradinėse stadijose, todėl kraujavimas – esminis įspėjimas, į kurį būtina reaguoti.
Dantų jautrumas ir paslankumas
Ligai progresuojant, dantenų atsitraukimas nuo dantų atidengią dantų šaknis, todėl dantys tampa jautrūs temperatūros pokyčiams. Pacientai dažnai pastebi diskomfortą valgant karštą ar šaltą maistą.
Dėl periodonto audinių nykimo atsiranda danties paslankumas, kuris negydant vis didėja. Jei pastebėjote, kad dantys pradėjo klibėti – tai jau pažengusios ligos požymis. Dantų klibėjimas ypač jaučiamas kramtymo metu, sąkandis tampa neįprastai nepatogus, o dantys keičia savo padėtį.
Periodonto kišenės ir pūliavimas
Tarp danties šaknies paviršiaus ir žandikaulio kaulo formuojasi periodonto kišenės – tarpai, per kuriuos ant danties šaknies paviršiaus atsideda bakterinis apnašas. Šios kišenės leidžia dirgikliams pasiekti danties šaknį, todėl formuojasi pūliniai.
Dantenos gali pūliuoti – tai ženklas, kad atsirado gilesnė infekcija. Pacientai taip pat dažnai skundžiasi blogu burnos kvapu ir nemaloniu skoniu, kurie nepranyksta net išsivalius dantis. Dėl kaulo tirpimo atsiranda tarpai tarp dantų, o dantenos nusmunka – vizualiai dantys atrodo pailgėję.
Svarbu žinoti, kad periodontito simptomai gali būti skirtingi, priklausomai nuo ligos tipo ir stadijos, tačiau nelaukite, kol simptomai taps akivaizdūs – reguliarūs apsilankymai pas odontologą padės anksti diagnozuoti ligą.
Efektyvūs gydymo būdai, patvirtinti odontologų
Šiuolaikinėje odontologijoje egzistuoja įvairūs efektyvūs periodontito gydymo metodai. Gydymo sėkmė priklauso nuo ligos stadijos, paciento sveikatos būklės ir, svarbiausia, nuo bendradarbiavimo tarp gydytojo ir paciento.
Profesionali burnos higiena ir šaknų valymas
Pirmas ir svarbiausias žingsnis gydant periodontitą – profesionali burnos higiena. Procedūros metu odontologas arba burnos higienistas specialiais instrumentais pašalina bakterinį apnašą ir konkrementus nuo visų dantų paviršių virš ir po dantenomis. Taip pat nulyginami dantų šaknų paviršiai, pašalinami veiksniai, skatinantys bakterinio apnašo kaupimąsi – aštrūs, kabantys užpildų kraštai.
Pacientams, sergantiems periodontitu, vieno vizito dažniausiai nepakanka – reikalingi keli apsilankymai. Tarp vizitų daromos 1-2 savaičių pertraukos, kad audiniai spėtų atsinaujinti. Reguliarūs profilaktiniai vizitai kas 3-6 mėnesius po gydymo padeda išvengti ligos pasikartojimo.
Chirurginis gydymas pažengusiais atvejais
Jeigu po konservatyvaus gydymo išlieka gilesnės nei 5 mm periodonto kišenės, pacientui rekomenduojamas chirurginis gydymas. Lopo operacijos metu dantenos atkeliamos nuo dantų, kad būtų galima pasiekti kaulą ir dantų šaknis. Nuvalomi dantų šaknų paviršiai, pašalinami infekuoti audiniai ir granuliacijos.
Esant vertikaliems kaulo defektams, jie užpildomi kaulo pakaitalais. Kartais naudojamos membranos ar emalio matricos baltymas suardytam kauliniam audiniui atkurti. Po procedūros dantenos susiuvamos, o siūlės šalinamos po 7-14 dienų.
Antimikrobinės priemonės ir antibiotikai
Kai kuriais atvejais reikalingas periodonto patogenų laboratorinis tyrimas. Nustačius didelę jų koncentraciją, skiriami antibiotikai. Antibiotikai dažniausiai naudojami kaip papildoma priemonė, ypač gydant sunkias periodontito formas.
Be sisteminio poveikio antibiotikų, gali būti naudojami ir vietiniai antimikrobiniai preparatai – į dantenų kišenes dedami specialūs geliai ar antiseptiniai skalavimo skysčiai. Tarp efektyvių vietinių priemonių išsiskiria hialurono rūgšties gelis, pasižymintis priešuždegiminėmis ir bakteriostatinėmis savybėmis.
Kaip gydomas periodontitas namuose – ką galima daryti saugiai
Nors profesionalus gydymas būtinas, tačiau ne mažiau svarbi ir kasdienė priežiūra namuose. Pacientams rekomenduojama:
- Dantis valytis du kartus per dieną minkštu šepetėliu
- Kasdien naudoti tarpdančių šepetėlius ar siūlą
- Rinktis antiseptines dantų pastas ir skalavimo skysčius
- Vengti cukraus, kuris skatina bakterijų augimą
Natūralios priemonės, tokios kaip alavijų gelis ar arbatmedžio aliejus, gali padėti sumažinti uždegimą. Tyrimai rodo, kad alavijas veikia taip pat efektyviai kaip ir chlorheksidinas mažinant dantenų uždegimą.
Svarbu suprasti, kad namų priežiūra yra tik papildoma priemonė, o ne alternatyva profesionaliam gydymui. Tik kompleksinis periodontito gydymas, derinant profesionalias procedūras ir kasdienę burnos priežiūrą, užtikrina ilgalaikius rezultatus.
Ilgalaikė priežiūra ir prevencija po gydymo
Po periodontito gydymo prasideda ne mažiau svarbus etapas – palaikomoji priežiūra. Svarbu suprasti, kad periodontitas yra neišgydoma liga, kurią įmanoma tik sustabdyti tinkamai prižiūrint savo burnos ertmę ir reguliariai lankantis pas specialistus.
Burnos higiena kaip kasdienis įprotis
Gera asmeninė burnos higiena sumažina bakterijų kiekį burnoje ir yra efektyviausia bei ekonomiškiausia priemonė užkirsti kelią periodontito atsinaujinimui. Dantis būtina valyti du kartus per dieną, mažiausiai 2 minutes, o sergant periodontitu – ilgiau. Tačiau tyrimai rodo, kad pacientai dažniausiai valosi dantis tik 30-60 sekundžių, kas yra nepakankama.
Burnos higienos specialistas Kaune individualiai pritaiko priemones kiekvienam pacientui. Elektrinis garsinis/ultragarsinis šepetėlis dažnai rekomenduojamas periodontitu sergantiems, tačiau tyrimai rodo, kad tiek elektrinis, tiek rankinis šepetėlis yra vienodai efektyvūs, jei naudojami teisingai.
Tarpdančių valymas ir liežuvio priežiūra
Tarpdančių valymas yra ypač svarbus, nes būtent tarpdančiuose dažniausiai kaupiasi apnašas. Tam naudojami:
- Tarpdančių šepetėliai – efektyviausia priemonė, ypač tinkama platesnių tarpų valymui
- Tarpdančių siūlai – idealūs siauriems tarpams
- Burnos irigatoriai – padeda pasiekti gilias vietas
Tarpdančius rekomenduojama valyti kasdien, geriausiai prieš dantų valymą šepetėliu. Taip dantyse esantis fluoras geriau patenka į išvalytus tarpdančius ir stiprina juos.
Nereikėtų pamiršti ir liežuvio priežiūros – blogas burnos kvapas dažnai prasideda būtent nuo liežuvio. Liežuviui valyti naudojamas specialus valiklis, kietas šepetėlis ar speciali galvutė ant elektrinio dantų šepetėlio. Išsivalę dantis, turime išsižioti, iškišti liežuvį ir 6-8 kartus nubraukti nuo liežuvio galo į priekį.
Kaip išvengti ligos atsinaujinimo
Periodontitu sergantiems žmonėms profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti kas 3-4 mėnesius. Šis intervalas priklauso nuo asmeninės burnos higienos kokybės, dantenų uždegimo išplitimo ir išlikusių periodonto kišenių kiekio.
Sėkmingam periodontito prevencijai būtina:
- Palaikyti gerą asmeninę burnos higieną
- Reguliariai lankytis pas burnos priežiūros specialistą
- Mesti rūkyti
- Laikytis subalansuotos mitybos
Atminkite, kad net ir nejaučiant jokių simptomų, būtinas reguliarus stebėjimas, kad liga neatsinaujintų. Tik glaudus paciento ir periodontologo bendradarbiavimas leidžia sėkmingai suvaldyti ligą ir išsaugoti dantis ilgam laikui.
Išvada
Periodontitas neabejotinai išlieka viena labiausiai paplitusių burnos ligų, tačiau dabar turite visą reikalingą informaciją efektyviai kovai su šia klastinga liga. Supratimas apie periodontito priežastis – bakterines apnašas, rizikos veiksnius ir ankstyvuosius požymius – sudaro pagrindą sėkmingai prevencijai.
Pirmiausia, reguliari ir kruopšti burnos higiena kartu su profesionalia periodonto priežiūra yra pagrindinis veiksnys kovojant su šia liga. Dantenų kraujavimas, dantų jautrumas ar paslankumas – ženklai, kurių negalima ignoruoti. Todėl būtina nedelsiant kreiptis į specialistą pastebėjus pirmuosius simptomus.
Be to, šiuolaikiniai gydymo metodai – nuo profesionalios burnos higienos iki chirurginių procedūrų – leidžia sustabdyti ligos progresavimą beveik visais atvejais. Tačiau svarbu suprasti, kad gydymas bus sėkmingas tik bendradarbiaujant pacientui ir odontologui. Reguliarūs vizitai kas 3-4 mėnesius po gydymo taip pat užtikrina ilgalaikius rezultatus.
Norint išvengti periodontito arba sustabdyti jo progresavimą, būtina:
- Kasdien kruopščiai valyti dantis ir tarpdančius
- Reguliariai lankytis pas burnos higienistą
- Atsisakyti žalingų įpročių, ypač rūkymo
- Stebėti bendrą sveikatos būklę, ypač sergantiems diabetu
Prisiminkite, kad periodontitas yra ne tik burnos, bet ir viso organizmo sveikatos problema. Tyrimai rodo aiškų ryšį tarp periodontito ir sisteminių ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas bei diabetą. Todėl rūpindamiesi dantenų sveikata, jūs rūpinatės ir bendra organizmo sveikata.
Galiausiai, nors periodontitas yra lėtinė liga, kurią sunku visiškai išgydyti, tačiau nuoseklus gydymas ir kasdienė priežiūra padeda sėkmingai ją kontroliuoti. Anksti diagnozuota ir laiku gydoma liga užtikrina, kad jūsų šypsena išliks sveika ir graži ilgus metus.
